Baldų verslo klestėjimo prošvaistės


Šiandieninėje Lietuvoje baldų verslu užsiimantiems žmonėms nėra patys geriausi laikai. Dauguma verslininkų viltingai tikisi, jog padidėjus nekilnojamojo turto rinkai, padidės ir baldų paklausa.

 Baldų salonai Lietuvoje paskutiniu metu išties neklesti. Pagal statistiką daugiausia baldų perka baltarusiai arba tiesiog seniau namus įsigiję ir įsirenginėjantys žmonės. Nors šiandieninės baldų kainos pakankamai žemos, tačiau krizės išsigandę žmonės nesiryžta išleisti savo santaupų ir nesidomi baldų rinka.

Iš tiesų pagal bankų pateiktus duomenis, per antrąjį metų ketvirtį indėliai bankuose padidėjo iki 43 milijardų litų, o tai yra didžiausia suma, kuri yra kada nors buvusi. Net 25mlrd litų yra privačių žmonių taupomi pinigai. Šios santaupos per metus padidėjo net 6,1%. Tačiau nors bankų sąskaitos auga, žmonės įsigyjantys butus, neleidžia sau didelės prabangos. Dauguma įsigytų butų ir namų yra ekonominės klasės. Viktorija Beatričė Radzevičienė, „Ogmios“ centro ekonomikos direktorė, sutinka su praeitais metais atlikto tyrimo rezultatais: sunki ekonominė padėtis iš Lietuvos trauksis, tačiau žmonių įprotis taupyti niekur nedings.

V. B. Radzevičienė tvirtina, jog mažas butų perkamumas ne vien ekonominės krizės padarinys, bet ir menkos nekilnojamojo turto pasiūlos rezultatas. Ji teigia, kad dauguma Lietuvoje neparduotų butų yra tiesiog nepatrauklūs. Vieni pernelyg didelio ploto, kiti neapgalvoto išplanavimo, dar kiti pirmuose ir paskutiniuose aukštuose. Taigi, žmonės neperka butų ne todėl, kad jie neturi pinigų, o todėl, kad nėra iš ko rinktis.

Dviejų metų laikotarpyje Vilniaus mieste žmonėms bus pasiūlyta apie 121 373 kv.m. naujos gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad į rinką įėjus naujiems produktams, žmonės susidomės jų pirkimu. Ši naujų butų pasiūla liudytų šventę ir baldų gamintojams, nes žmonėms automatiškai įsigijus naujus namus, prireiks ir naujų baldų. Kadangi šiuo metu labiausiai populiarūs mažos kvadratūros ir ekonominės klasės butai, todėl planuojama, kad tokių butų 1m2 kaina turėtų būti apie 3200–3500 litų. Populiariausi ir toliau turėtų likti maži 1-3 kambarių butai, o vidutinės ir prestižinės klasės butų pardavimas kol kas neišliks labai aktyvus.

Dar viena priežastis dėl ko turėtų atsigauti nekilnojamojo turto pardavimai yra palankus Lietuvos bankų požiūris į paskolų teikimą butui įsigyti. Dauguma bankų ruošiasi negriežtinti paskolų ėmimo sąlygų, o 25% jas planuoja net sušvelninti. Tokia situacija Lietuvoje yra pirmą kartą nuo 2006 metų balandžio mėnesio. Daugumos bankų prognozėmis nekilnojamojo turto pardavimo sąstingis turėtų baigtis baigiantis 2011 metams. Pagal padarytą tyrimą šiuo metu Vilniuje gyvenantys žmonės yra pajėgūs už butą vidutiniškai mokėti 200tūkst. litų ir tai dar tik pradžia.

Taigi, jei tik verslininkai atsižvelgs į pasikeitusius žmonių vartojimo įpročius ir išaugusius reikalavimus kokybei, siūlys prieinamą kainą, tai greitai atsigaus ne vien nekilnojamojo turto verslas, bet ir baldų bei namų apyvokos prekių pardavimas.



« atgal į pradinį puslapį


atsiskaitymas-uzbaldus